- pajiegus
- pajiegùs, -ì adj. (4) žr. pajėgus. 1. Vl žr. pajėgus 1: Rodos, pajiegùs – galėtų dirbt dar Gs. Pajiẽgūs jaučiai Nm. Tai jau pajiegùs buvo vyras: n'išdidis, ale platus Nm. 2. patogus, parankus: Iškada pajiẽgiojo mano kirvuko! Jrk20. O tam žake pajiegùs knipelis Sch211. Iš medžio nuslinkęs pasirinko pajiegių akmenaičių TP1881,4.
Dictionary of the Lithuanian Language.
